Valdymo apskaita ir finansinė apskaita turi skirtingus tikslus. Valdymo buhalteris renka duomenis ir atlieka tyrimus, kad įmonės vadovams suteiktų finansinę informaciją, kad galėtų priimti sprendimus dėl biudžeto. Finansų buhalteris renka duomenis, kad sukurtų ataskaitas grupėms už įmonės ribų, pvz., Federalinėms reguliavimo institucijoms ir investuotojams. Abiejose apskaitos rūšyse yra keletas bendrų temų.
Apskaitos informacinė sistema
Apskaitos informacinių sistemų žinios yra svarbios abiejų tipų buhalteriams. Vadybininkas turi naudoti apskaitos informacinę sistemą, kad pateiktų duomenis vadovams, o finansų buhalteris naudoja sistemą finansinės informacijos auditui, kad įsitikintų, jog jis yra teisingas. Daugelis įmonių nebenaudoja popierinių įrašų, kad galėtų stebėti finansinius sandorius, todėl abiejų tipų apskaitininkai turi suprasti, kaip veikia apskaitos informacinė sistema.
Pristatymo veiksniai
Informacija turi būti tinkama ir laiku. Valdymo buhalteris turi įsitikinti, kad informacija, kurią vadovai gauna, yra naudinga priimant biudžetinius sprendimus, ir ji atvyksta pakankamai anksti, kad vadovai galėtų jį naudoti, kad būtų sukurtas biudžetas. Finansų buhalteris turi įsitikinti, kad pakankamai gerai nusimanantis investuotojas ar vyriausybės reguliatorius turi pakankamai informacijos, kad galėtų priimti sprendimą, ir kad finansinė ataskaita yra prieinama laiku pagal federalinius įstatymus.
Palyginamumas
Informacija turi leisti vartotojui palyginti skirtingas įmones. Valdymo buhalteris daugiausia dėmesio skiria lyginamiesiems standartams, todėl vadovai žino, kaip gerai veikia įmonės vidaus procesai, palyginti su konkurentais. Finansų buhalteris turi sukurti ataskaitą, kuri leistų vartotojui atlikti palyginimą su kitos įmonės ataskaita, nes finansinėje ataskaitoje turėtų būti pateikti duomenys, leidžiantys investuotojui nuspręsti, kuri bendrovė geriausiai investuoti, kad gautų didžiausią grąžą.
Vidaus kontrolė
Vidaus kontrolė yra būtina abiejų rūšių apskaitai. Vadybos buhalteris padeda vadovams kurti ir įgyvendinti vidaus kontrolę, užtikrindamas, kad bendrovė nebūtų pavogta pinigų ar turto. Finansų buhalteris audito metu tikrina vidaus kontrolę, užtikrindamas, kad vidaus kontrolė būtų veiksminga ir kad bendrovė laikytųsi nustatytų grynųjų pinigų valdymo gairių.
Mokymas ir sertifikavimas
Abiejose apskaitos rūšyse dažnai reikalaujama, kad buhalteris mokytųsi oficialiai universitete. Bakalauro apskaitos programa gali nereikalauti, kad studentas specializuotųsi vadovybėje ar finansinėje atskaitomybėje, ir dažnai apima kursus iš abiejų sričių. Tiek vadovybė, tiek finansinės buhalteriai paprastai turi Sertifikuotą profesionalų buhalterį arba CPA, nurodydami, kad pareiškėjas privalo imtis bakalauro verslo ir apskaitos kursų, tačiau nereikalauja specializacijos valdymo ar finansinėje apskaitoje.
