Mažos įmonės siekia pasinaudoti visomis galimybėmis, kad padidintų efektyvumą ir mažesnę poziciją. Smulkiojo verslo savininkai, įskaitant individualius savininkus, pavyzdžiui, nepriklausomus rangovus, gali pasinaudoti kolektyviniais verslo modeliais, derindami pastangas su konkurentais.
Kolektyvinio verslo modelio variantai
Kolektyvinis verslo modelis sujungia panašių įmonių ar susijusių sričių specialistų išteklius visos grupės naudai. Trys įmonių ir organizacijų tipai, pagrįsti kolektyviniu verslo modeliu, yra kooperatyvai, franšizės ir prekybos asociacijos. Kiekviename iš kolektyvinio verslo tipų bendradarbiauja panašiai mąstantys verslininkai, profesionalai ir darbuotojai, siekiant padidinti našumą ir padidinti pelną.
Kooperatyvai
Kooperatyvuose nariai bendrai valdo verslą. Priklausomai nuo organizacijos struktūros, nariai taip pat gali įtraukti darbuotojus. Pavyzdžiui, profesionalūs individualūs savininkai, pavyzdžiui, nepriklausomi fotografai, gali sujungti jėgas ir sudaryti kooperatyvą rinkodaros tikslais. Asmenys gali naudoti šį kolektyvinį verslo modelį savo darbui parduoti. Kooperatyvų nariai gali samdyti darbuotojus, kad jie galėtų vykdyti verslą, arba gali pačios atlikti administracines pareigas. Be to, nariai taip pat gali valdyti atskiras įmones, kurios bendradarbiauja su kooperatyvu grupių projektuose, suteikdami kiekvienam nariui papildomus išteklius už nedidelį ar nemokamą mokestį. Kooperatyvai yra demokratiškai kontroliuojami. Visi nariai dalyvauja priimant sprendimus ir dalijasi pelnu.
Prekybos asociacijos
Prekybos asociacijos apima prekybininkus ir verslo savininkus susijusiose srityse. Nariai paprastai moka mokesčius dalyvauti. Šis kolektyvinis verslo modelis verslui gali būti naudingas dalyvaujant grupės pirkimo planuose, taip sumažinant reikalingų produktų ir paslaugų sąnaudas. Prekybos asociacijos nariai gali naudoti pramonėje esančius kontaktus produktų reklamai. Pavyzdžiui, ryšių tinklo sukūrimas konkrečioje pramonės šakoje gali padėti verslui patekti į naujus klientus ir sukurti gerą reputaciją šiame sektoriuje. Prekybos asociacijos dažnai siūlo nariams specifinius pramonės duomenis, kurie gali padėti įmonės rinkodariams kurti ir planuoti naujus produktus ar paslaugas, pagrįstas pramonės tendencijomis.
Franšizės
Franšizės verslo modelyje verslo savininkas arba vadovybė moka franšizės davėjo įmonei mokestį parduoti bendrovės firminius produktus ar paslaugas. Smulkiojo verslo savininkas gali naudoti šį kolektyvinį verslo modelį, kad galėtų valdyti įmonę, kuri jau turi gerą reputaciją ir parduoda atpažįstamus prekinius ženklus. Franšizės valdytojas gali pasinaudoti regioninėmis, dažnai nacionalinėmis, reklamos kampanijomis, kurias inicijuoja franšizės davėjas. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad franšizės gavėjai moka už šias akcijas per grupės pirkimus.
