Pramonė ir bendra aplinka yra ekonomistai, vartojantys tam tikro finansų sektoriaus sąlygas arba plačias išorines sąlygas, kurios gali paveikti organizacijas. Pavyzdžiui, floristai ir automobilių gamintojai yra susirūpinę dėl žaliavų, gamybos proceso ir platinimo, tačiau jie abu yra susirūpinę dėl pirkėjų perkamosios galios ir apmokestinimo. Todėl skirtumas tarp pramonės ir bendros aplinkos yra masto ir universalumo.
Apibrėžta pramonės aplinka
Pramonės aplinka apibūdina visas sąlygas, kurios gali paveikti verslą griežtai finansų sektoriaus ribose. Ji apima „Porterio penkias pajėgas“, pvz., Pramonės įmonių varžybas, naujų dalyvių grėsmę, pakaitinių produktų grėsmę, klientų derybinę galią ir tiekėjų derybinę galią. Šios jėgos lemia pramonės konkurencingumą ir kainų spaudimą.
Pramonės aplinkos skirtumai
Pramonės aplinka gali turėti didelių skirtumų tarp jų, nes rimtų vienos srities temų kitiems gali nebūti. Dujų tiekėjai neprivalo rūpintis, pvz., Klientų derybine galia, nes be alternatyvos žmonės turi pirkti benziną savo transportui ir dujų šilumai, nesvarbu, kokia kaina. Kita vertus, maisto gamintojai turi pateikti konkurencingas kainas, kaip ir pakaitalų gausa, vartotojai gali kreiptis į kitus produktus, kai, pavyzdžiui, pomidorų kaina labai padidėja.
Apibūdinta bendra aplinka
Bendroji aplinka reiškia išorines sąlygas, kurios gali paveikti organizaciją ir viršyti vienos pramonės ribas. Jame aprašoma, kaip visuomenė gali paveikti verslą ar pramonę apskritai. Tai gali būti vyriausybės reglamentai dėl prekybos praktikos, užimtumo ir apmokestinimo ar netgi ekonominio klimato: ar vartotojai turi perkamąją galią ir norą pirkti produktus ir paslaugas.
Išorinių sąlygų pavyzdžiai
Bendroji aplinka gali būti naudos gavėja arba kenksminga įvairių tipų organizacijoms. Nekvalifikuoto rankinio darbo pagrindu veikiančiose pramonės šakose yra mažai galimybių pelnyti visuomenėse, turinčiose palyginti aukštą minimalų darbo užmokestį. Kita vertus, tokiose visuomenėse įmonės gali pasisekti į pažangias, bet brangias prekes ir paslaugas, pavyzdžiui, informacines technologijas ir vaistus. Be to, mažos mokesčių normos gali paskatinti verslininkus, o aukšti išsilavinimo standartai garantuoja nuolatinę kvalifikuotą darbo jėgą.
