Diskriminacija darbo vietoje yra vis daugiau įmonių visame pasaulyje. Darbuotojai yra diskriminuojami tais atvejais, kai jiems suteiktas gydymas yra nesąžiningas ir nešališkas. Jungtinių Valstijų įstatymai reikalauja, kad visi darbuotojai būtų elgiamasi vienodai. Teisiniu požiūriu organizacijos, turinčios 15 ar daugiau darbuotojų, privalo turėti antidiskriminacinę praktiką.
Darbo užmokesčio diskriminacija atsiranda tada, kai už tą patį darbą apmokami du darbuotojai. Darbuotojas, gaunantis žemesnį darbo užmokestį, yra diskriminuojamas. Yra keturi pagrindiniai diskriminacijos būdai.
Darbo užmokesčio diskriminacija dėl lyties
Darbo užmokesčio diskriminacija atsiranda tada, kai bendrovė moka savo vyrų darbuotojams didesnį atlyginimą, palyginti su jų lygiai kvalifikuotais kolegomis moterimis arba atvirkščiai. Ši praktika yra paplitusi visame pasaulyje. 1963 m. Vienodo darbo užmokesčio įstatymas numato, kad tiek, kiek abiejų lyčių nariai atitinka darbo reikalavimus, susijusius su išsilavinimo kvalifikacija, įgūdžiais ir patirtimi, jie turėtų būti mokami vienodai. Kai žmogus jaučia, kad yra nukentėjęs, ji gali kreiptis į teisinę pagalbą.
Darbo užmokesčio diskriminacija dėl rasės
Darbo užmokesčio diskriminacija taip pat atsiranda dėl rasės. Du skirtingų rasių darbuotojai gali būti apmokami skirtingais atlyginimais. Tai yra pagrindinė diskriminacijos rūšis visame pasaulyje. Diskriminacija atsiranda dėl darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio augimo tempų, o premijos yra atimamos vienos rasės nariams kitiems. 1964 m. Pilietinių teisių įstatymas užtikrina, kad tokios praktikos JAV nepavyks. Netinkamai elgiamasi darbuotojai gali pateikti ieškinį prieš savo darbdavius.
Darbo užmokesčio diskriminacija dėl amžiaus
Kai kurios įmonės nori turėti jaunesnius darbuotojus, o kai kurie nori vyresnio amžiaus darbuotojų patirties. Atsižvelgiant į jų nuomonę, vadovybė kartais diskriminuoja darbuotojus pagal jų amžių. Už tą patį darbą darbuotojams mokami nevienodi atlyginimai. Kol darbuotojai atitinka visus darbo reikalavimus, jie turi teisę gauti vienodus atlyginimus ir jie gali kreiptis į teisinę pagalbą, kai jaučiasi, kad yra diskriminuojami. 1967 m. Užimtumo įstatyme aiškiai nurodyta, kad įmonės neturi diskriminuoti 40 metų ir vyresnių darbuotojų. Jie turi užtikrinti lygias galimybes ir mokėti.
Darbo užmokesčio diskriminacija dėl negalios
Kartais įmonės savo darbuotojus diskriminuoja dėl jų fizinių trūkumų. 1990 m. Amerikiečiai, turintys negalią, nurodo, kad tol, kol darbuotojas atitinka darbo reikalavimus ir pateikia produkciją, jam turi būti mokamas toks pats atlyginimas kaip ir darbuotojui be negalios. Bendrovė taip pat privalo užtikrinti, kad darbuotojas gautų visas priemones, būtinas jam tęsti darbą. Šie žmonės turi turėti atskiras automobilių stovėjimo vietas, prieigą prie biuro patalpų, ekskavatorių ir tualetų.
