Globalizacijos procesas susijęs su nacionalinių ekonomikų susijungimu tarptautiniu lygmeniu. Dėl to pasikeitė šalių darbo kultūra. Teigiamą globalizacijos poveikį darbuotojams galima stebėti padidinus gyvenimo lygį šalyse. Be to, darbuotojai iš konkrečių vietovių gali keliauti ir siekti geresnio užimtumo kitose šalyse. Globalizacija taip pat padidino darbuotojų socialinį sąmoningumą ir paskatino jų profesinius siekius.
Padidėjęs gyvenimo lygis
Ekonomikos globalizacija prisidėjo prie tarptautinių įmonių plėtros. Žmonių naudojamų prekių paklausa palaipsniui didėjo, o įmonės išplėtė savo produkciją į kitas valstybes. 1996 m. Tarptautinio valiutos fondo generalinis direktorius Michelas Camdessus nurodė, kad tai padidino pajamas ir padidino gyvenimo lygį visame pasaulyje, nes visame pasaulyje didėja užimtumas. Pavyzdžiui, dėl kitų šalių ir tarptautinių korporacijų komercinių interesų Kinija sugebėjo padidinti šalies viduriniosios klasės gyventojų pajamas. Azijos valstybė sugebėjo padidinti užimtumą ir mokėjimus, skatindama kurti užsienio įmonių gamybos vietas.
Laisvo judėjimo politika
Globalizacijos proceso metu buvo sukurta Europos Sąjunga - 27 Europos šalių organizacija, turinti vieningą ekonomiką ir laisvą judėjimo politiką. Valstybių narių piliečiai gali laisvai keliauti į bet kurią organizacijos vietą, siekdami profesinių tikslų. Tai padidina užimtumo galimybes ir motyvuoja darbuotojus siekti didesnio darbo užmokesčio.
Socialinis sąmoningumas
Globalizuodami bendravimą, darbuotojai suvokia savo teises ir pareigas. Imigrantus išsivysčiusiame pasaulyje darbdaviai dažnai patyrė netinkamo elgesio ir diskriminacijos dėl jų kilmės. Vis dėlto pasaulinės komunikacijos paslaugos, pvz., Žiniasklaida ir internetas, suteikia darbuotojams galimybę susipažinti su jų teisinėmis ir socialinėmis laisvėmis ir stoti už juos.
Profesinė Aspiracija
Besivystančių šalių darbuotojai vis labiau suvokia švietimo teikimo privalumus. Daugelis darbuotojų dalyvauja universitetuose, siekdami profesinio tobulėjimo. Žmonės taip pat dalyvauja švietimo veikloje, pavyzdžiui, seminaruose ir mokymuose, kad jie būtų labiau įsidarbinami. Ekonomistas Martin Carnoy iš Stanfordo universiteto nurodo, kad globalizacija įgalino asmenis dalyvauti universitetuose ir rasti geresnes darbo galimybes. Ekonomistas teigia, kad globalizacija perkainoja įvairių tipų žinias ir skatina paprastus darbuotojus mokytis sudėtingesnių dalykų, pavyzdžiui, apskaitos, verslo valdymo ir kt.