Darbo rinkos vaidina svarbų vaidmenį ekonomikai funkcionuojant ir augant. Darbo užmokesčio ribojimas, kuris buvo ypač populiarus visoje Europoje XX a. Pabaigoje, reiškia politiką, pagal kurią darbuotojų atlyginimai auga lėtai, kartais šiek tiek viršijant infliacijos tempą. Profesinės sąjungos, vyriausybės ir pramonės lyderiai gali reikalauti, kad darbo užmokestis būtų ribotas, kaip priemonė pasiekti didesnį ekonominį stabilumą arba konkurencinį pranašumą.
Užimtumas
Didžiausias teigiamas teorinis darbo užmokesčio mažinimo poveikis yra nedarbo sumažėjimas. Sumažinus dabartinių darbuotojų gaunamus padidėjimus, įmonės turi daugiau pinigų išleisti savo darbo jėgai. Darbo užmokesčio ribojimas taip pat neleidžia darbuotojams pasiekti aukšto darbo užmokesčio lygio, dėl kurio jie turi tikslą, kai įmonė turi sumažinti išlaidas, kad išlaikytų savo pelną. Mažesnis nedarbas reiškia, kad vyriausybės mažina nedarbo išmokas, stiprina socialinės gerovės programas.
Infliacija
Darbo užmokesčio ribojimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su infliacija, o tai yra kainų augimas, kuris natūraliai vyksta ekonomikoje tam tikromis sąlygomis. Darbuotojai, priklausantys ekonomikai, kuriai taikoma darbo užmokesčio ribojimo politika, sumažino išlaidų galią, o tai neleidžia prekiautojams didinti prekių kainų už tas, kurias klientai gali sau leisti. Mažos vartotojų kainos tampa ekonominiu stabilumu ir stiprina valiutą, palyginti su kitomis naudojamomis valiutomis, kai infliacija kelia kainų kilimą.
Sąjungos koncesijos
Darbo sąjungos turi susitarti dėl darbo užmokesčio ribojimo pastangų, kurios prieštarauja tam tikriems Sąjungos tikslams, pvz., Garantuojamam pragyvenimo išlaidų padidėjimui nariams ir teisingam darbo užmokesčiui visoje pramonėje. Tačiau darbo užmokesčio mažinimas nereiškia, kad darbuotojų darbo užmokestis užšaldomas. Vietoj to, darbuotojai patiria darbo užmokesčio didėjimą, kuris gali būti lėčiau nei gaunama nereguliuojamoje sistemoje. Tai reiškia, kad darbuotojams tenka mažiau energijos, nors lėtesnė infliacija gali sumažinti sumažėjusių pajamų poveikį.
Pasaulinis konkurencingumas
Darbo užmokesčio ribojimo strategija gali padėti nacionalinei ekonomikai ar ekonominiam regionui palankiai konkuruoti su kitomis pasaulio šalimis. Tai iš dalies lemia darbo užmokesčio nuosaikumo tiesioginis poveikis infliacijai. Pavyzdžiui, darbo užmokesčio mažinimas Europoje, kuris mažina Europos prekių kainą, daro šias prekes patrauklesnes Amerikos vartotojams, kurie palygina Europos prekes su vidaus prekėmis, kurioms kylančios kainos kyla iš JAV infliacijos. Dėl to prekybos balansas pasikeičia, nes amerikiečiai ieško daugiau pigių prekių iš Europos, pridedant pinigų Europos ekonomikai.
