Bankrotas ir ekonomika
Idealiu atveju bankroto procesas turėtų būti naudingas ekonomikai. Teoriškai skolininkams suteikiant skolas, teoriškai skatinamas skolinimasis ir išlaidos. Vartotojams tai reiškia kredito kortelių ar hipotekų naudojimą prekėms įsigyti ir dideliems pirkimams, pvz., Namams ar automobiliams, įsigyti. Įmonėms tai reiškia didesnės rizikos prisiėmimą investuojant į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei plėtojant. Jei skolos nebūtų atleistos, būtų mažai paskatų įsiskolinti arba vykdyti santykinai rizikingą veiklą. Ir atvirkščiai, bankroto procesas suteikia kreditoriams teisingas priemones, kaip kuo labiau susigrąžinti skolas ir grąžinti turtą.
Įmonių ir vartotojų bankrotas
Vartotojų bankrotas daro neigiamą poveikį ekonomikai tik tada, kai jis vyksta masiškai. Tai paprastai yra didesnio ekonomikos nuosmukio požymis ir yra neigiamo grįžtamojo ryšio ciklo, galinčio sustiprinti nuosmukį ar depresiją, dalis. Pavyzdžiui, gerokai padidėjęs vartotojų bankroto lygis sumažins vartotojų pasitikėjimą ir išlaidas. Tai padidins santaupų rodiklį, kuris gali turėti trumpalaikį neigiamą poveikį vartotojų skatinamai ekonomikai. Tai, savo ruožtu, turės įtakos įmonių pelnui, kuris paprastai sukelia, jei ne bankroto, tada sumažina įmonių investicijas, įdarbinimą ir darbo užmokesčio užšaldymą bei darbo vietų mažinimą. Tuomet šios reakcijos, ypač didesnis nedarbo lygis, dar labiau įtakoja vartotojų požiūrį ir elgesį ir sustiprina ekonomikos nuosmukį. Tačiau, kadangi korporacijos gali imtis šių veiksmų, plačiai paplitęs įmonių bankrotas yra labai retas. Kadangi vartotojų bankrotas turi neigiamą poveikį, kai jis yra plačiai paplitęs, o vieno turtingo asmens bankrotas savaime turės nereikšmingą poveikį, įmonių bankrotas paprastai būna tik problema, kai patenka didelės atskiros įmonės. Pavyzdžiui, „General Motors“ susidūrė su bankrotu dėl 2008 m. Prasidėjusio nuosmukio. Jame ne tik dirbo daug darbuotojų, bet ir tam tikruose regionuose buvo didelė ekonomikos dalis, tačiau įmonių skola buvo plačiai laikoma investiciniuose fonduose pensijų fondai ir kitos institucijos. Šios skolos nevykdymas tur ÷ jo daug pasekmių už atleidimų iš darbo ir sumažino pramon ÷ s produkciją, jei bendrov ÷ paprasčiausiai nustotų veikti. Ironiška, tačiau, nors asmenys gauna daugiau naudos iš likvidavimo nei reorganizavimas, 11 skyriaus bankroto požymiai, leidžiantys restruktūrizuoti bendrovę, o ne visiškai likviduoti, buvo plačiai manoma, kad jie yra ideali priemonė, susijusi su tarpusavyje susijusia korporacija, pvz., GM.
Bankroto reforma
Bankroto procesą gerokai reformavo 2005 m. Bankroto prevencijos ir vartotojų apsaugos įstatymas. Pagrindinis reformos tikslas buvo padaryti asmenims sunkiau gauti 7 skyrių bankroto, pagal kurį skolos gali būti atleistos. Vietoj to dauguma atvejų buvo priversti per 13 skyrių, kur skolos yra persvarstomos ir reorganizuotos, bet nebuvo įvykdytos. Natūralu, kad kreditoriai tai paminėjo kaip pergalę ir prisiėmė, kad tai sumažintų bankroto sistemos „piktnaudžiavimą“ ir didesnes rinkimo normas. Tačiau iki 2009 m. Federalinio rezervo mokslininkai jau pripažino, kad reformos teisės aktai tikriausiai dar labiau pablogino ekonomikos nuosmukį nei galėjo. Paprasčiau tariant, tai, kad skolininkai negali atleisti savo skolų, nesuteikia jiems daugiau galimybių sumokėti skolas. Vietoj to, kad jie būtų atlaisvinti nuo naštos ir galėtų grįžti į įprastą darbo užmokesčio ir išlaidų lygį, vartotojai daugiausia atsidūrė mėnesiniuose skolos mokėjimuose nemokiems skolintojams, kurie užkirstų kelią pajamoms, kurias jie galėjo padaryti lėtėjančioje ekonomikoje, ir didėjant nedarbui į bendrą apyvartą, kaip būtų, jei jie galėtų išleisti prekes ir paslaugas.
