Ribinis pakeitimo lygis yra norma, kuria tam tikro produkto vartotojas nori pakeisti vieną prekę su kitu, tačiau išlaikyti tą patį naudingumo lygį. Todėl ribinis keitimo lygis egzistuoja tik mažiausiai dviejų prekių atžvilgiu. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys ribinio pakeitimo normos pasikeitimą, yra prekės ar paslaugos kaina ir kiekis.
Naudingumas
Naudingumas reiškia bendrą naudą arba vertę, kurią vartotojas gauna iš tam tikros prekės ar paslaugos. Naudotojo, kurį vartotojas gauna iš prekės ar paslaugos, dydis yra būdingas tam vartotojui. Pavyzdžiui, madingi paauglių mergaitė gali įnešti daug naudos dizainerio rankinėje, o vyrų mėlynos apykaklės darbuotojas gali praktiškai nenaudoti šio produkto. Ekonomikos teorijoje vartotojai siekia kuo didesnės naudos, turėdami ribotus išteklius.
Ribinis naudingumas
Ribinis naudingumas gaunamas vartojant vieną papildomą prekės ar paslaugos vienetą. Pavyzdžiui, jei vartotojas mėgsta šokoladą ir jau valgė vieną gabalą, jo ribinė nauda kitam šokolado gabalui gali būti didelė. Tačiau kuo daugiau šokolado jis sunaudoja, tuo mažiau jis trokšta dar vieno šokolado gabalo, o tai reiškia, kad jo ribinė nauda sumažėja.
Vieno gėrio gausa
Vieno gėrio gausa gali padidinti ribinį pakaitos lygį kito atžvilgiu. Pvz., Jei vartotojas naudojasi mėsainius ir picas ir turi tokią pačią sumą, gerokai padidinus vartotojui prieinamą mėsainių kiekį, padidės picos pakaitalas. Taip yra todėl, kad labai sumažėja picos naudingumas, kai jos pasiūla labai padidėja, o ribinė mėsainių naudingumas išlieka tas pats. Todėl vartotojas gauna daugiau naudos iš papildomo mėsainio nei iš papildomos picos.
Sumažinta kaina
Kadangi vartotojai turi ribotus išteklius, vieno produkto kainos pokytis pakeis jo ribinį pakeitimo lygį, palyginti su kitu produktu. Pavyzdžiui, jei vartotojas gauna vienodą naudą iš sodos ir sulčių, o sulčių kaina didėja, vartotojų ribinis sodos pakaitalas padidės, nes vartotojas gali gauti didesnę naudą vartodamas pigesnę sodą nei brangesnė sultis.
