Ekonominis stabilumas reiškia, kad regiono ar šalies ekonomika neturi didelių pagrindinių ekonominės veiklos rodiklių svyravimų, pvz., Bendrojo vidaus produkto, nedarbo arba infliacijos. Vietoj to, stabilios ekonomikos rodo nedidelį BVP ir darbo vietų augimą, o infliacijos lygis yra minimalus. Vyriausybės ekonominė politika siekia stabilaus ekonomikos augimo ir kainų, o ekonomistai remiasi daugeliu priemonių stabilumui įvertinti.
Stabilios ekonomikos ypatybės
Stabili ekonomika rodo nuolatinį, valdomą BVP ir užimtumo augimą. Valdomas augimas reiškia, kad ekonomika auga tvariu tempu, kuris nesukelia infliacijos spaudimo, lemia aukštesnes kainas ir neigiamai veikia įmonių pelną.
Ekonomikos nestabilumas rodo, kad ekonomika, kurioje per ketvirtį auga pastovus augimas, po kurio smarkiai sumažėja BVP arba padidėja nedarbas per kitą ketvirtį. Ekonominės krizės, pvz., 2008 m. Pasaulinė kreditų krizė, sukelia ekonominį nestabilumą pasaulyje, mažina gamybą, užimtumą ir kitas ekonomines sveikatos priemones.
Pagrindinės ekonominės stabilumo priemonės
Šiuolaikinė nacionalinė ekonomika yra pernelyg sudėtinga apibendrinti vienoje priemonėje, tačiau daugelis ekonomistų remiasi BVP kaip ekonominės veiklos suvestine. BVP pokyčiai laikui bėgant užtikrina stabilumą. BVP matuoja bendrą šalies ekonomikos produkciją infliacijai pakoreguotomis pinigų sumomis.
Kitos ekonominės stabilumo priemonės apima vartotojų kainas ir nacionalinį nedarbo lygį. Vyriausybės agentūros renka mėnesinius ir ketvirtinius duomenis apie ekonominę veiklą, leidžiant politikos formuotojams ir ekonomistams stebėti ekonomines sąlygas ir reaguoti nestabiliais laikais.
Kitos ekonominės priemonės
Valiutos kursai ir pasaulio akcijų kainos taip pat teikia naudingų ekonominio stabilumo priemonių, remiantis Tarptautinio valiutos fondo duomenimis. Dėl nepastovių valiutų kursų svyravimų ir finansų rinkų atsiranda nervų investuotojų, dėl to sumažėja ekonomikos augimas ir žemesnės gyvenimo sąlygos.
TVF pripažįsta, kad dinamiškoje ekonomikoje tam tikras nestabilumas yra neišvengiamas, tačiau praneša, kad visame pasaulyje vyriausybių iššūkis yra sumažinti nestabilumą, nepažeidžiant ekonomikos gebėjimo gerinti gyvenimo lygį, didinant našumą ir didinant darbo vietų skaičių.
Vyriausybės ekonominė politika
Kai staigūs BVP, nedarbo, infliacijos ir kitų priemonių pokyčiai rodo nestabilias sąlygas, vyriausybės dažnai reaguoja į fiskalines ir pinigų politikos priemones. Ekonomistai, tokie kaip Harvardo Gregory Mankiw, nurodo šiuos veiksmus kaip stabilizavimo politiką.
Pavyzdžiui, kai BVP mažėja, vyriausybės gali padidinti savo išlaidas prekėms ir paslaugoms, kad paskatintų ekonomiką, o centriniai bankai gali sumažinti palūkanų normas, kad įmonės ir asmenys galėtų lengviau gauti kreditą. Jei ekonomika rodo nestabilumą kitoje kryptyje, plečiantis spartai, galinčiai sukelti infliaciją, centriniai bankai gali padidinti palūkanų normas, kad sumažintų šalies pinigų pasiūlą ir kontroliuotų infliacijos spaudimą.
