Verbalinė ir neverbalinė komunikacija įvairiose kultūrose labai skiriasi. Kažkas, kas jaučiasi teigiamai amerikiečiui, pvz., Užmezgant kontaktą akimis arba skatinant ranka gestą, kitoje šalyje gali būti imtasi visiškai kitaip. Kalbos garsas, garsas ir tempas taip pat skiriasi skirtingiems žmonėms.
Rankos
Amerikiečiai tradiciškai pasveikina ranka. Tvirtas rankos paspaudimas laikomas teigiamu dalyku. Daugelyje Azijos ir Afrikos kultūrų pirmenybė teikiama nekontaktiniam pasveikinimui, pvz., Lankui arba abiejų rankų sujungimui priešais jus kaip maldoje. Azijiečiai ir Artimųjų Rytų gyventojai renkasi minkštą rankų paspaudimą tradiciniam amerikietiškam suvokimui. „A-OK“ rankinis ženklas (nykščio iki piršto) yra teigiamas Amerikoje ir daugelyje Europos šalių yra įžeidimas.
Akys
Amerikoje tai yra pagarbos ir sąžiningumo ženklas tiesioginiam akių kontaktui su visais. Azijoje laikoma grubus padaryti tokį akių kontaktą su tuos, kurie yra valdomi, ar vyresnieji. Vakariečiai mano, kad veido emocijos yra geras dalykas. Rytuose šypsena gali nenurodyti laimės. Tai gali būti signalas, kad jūs buvote neteisingai suprastas arba paslėpti gėdą.
Žodinis
Žmonės iš anglosaksų šalių laukia savo posėdžio kalbėti, jei jiems buvo išmokyti jų būdai. Nutraukimas laikomas grubus. Daugelyje Lotynų kultūrų nutraukimas nėra grubus ir tikimasi. Azijos kultūros dažnai laikosi „laukimo-tavo“ taisyklės į kraštutinumą, prieš reaguodamos pristabdydamos. Pitch ir apimtis taip pat skiriasi tarp kultūrų. Pavyzdžiui, amerikiečiai dažniausiai kalba su mažu aikštele ir tik padidina savo balsus pyktyje ar jaudulyje, o portugalai kalbėti aukštesnėse aikštėse ir apimtis normalaus pokalbio metu.
