Vienos kainos teisė yra ekonominė teorija, kuri paaiškina, kodėl prekių, turto ir vertybinių popierių kainos visose rinkose išlieka tos pačios, neatsižvelgiant į valiutų keitimo kursą. Efektyviose rinkose dominuoja vienos kainos teisė. Galų gale, kai vienos kainos teisė yra teisinga, rezultatas yra perkamosios galios paritetas. Pirkimo galios paritetas yra tik išgalvotas būdas pasakyti, kad pirkėjai turi vienodą galią vieni kitiems, nes kaina visose rinkose išlieka tokia pati.
Vienos kainos įstatymo apibrėžimas
Vienos kainos įstatymo koncepcija yra gana paprasta. Iš esmės, turtas, vertybiniai popieriai ar prekės turės vieną kainą visose rinkose, net ir atsižvelgiant į valiutų kursus. Taip yra todėl, kad jei turtas yra pigesnis vienoje rinkoje, investuotojai įsigyja ir perka tą turtą. Tuomet tie investuotojai apverčia turtą, parduodami jį brangesnėje rinkoje ir galiausiai užskaitos pelną. Tai vadinama rinkos arbitražu. Tačiau tokio tipo perkamoji galia tiesiog negali trukti amžinai. Kadangi vis daugiau investuotojų stengiasi pasinaudoti mažesnės kainos rinkos teikiamomis galimybėmis, pasiūla ir paklausa pasikeis tol, kol kainos pakils rinkose.
Žinoma, transporto išlaidos, mokesčiai ir tarifai veikia kainas įvairiose rinkose. Tai gali lemti skirtingą faktinę kainą, kurią vartotojai moka. Pvz., Dujos ir maisto produktai yra brangesni salose, nes jie turi būti gabenami į salą. Vis dėlto bazinė šių prekių kaina prieš laivybą turėtų būti beveik vienoda pagal vienos kainos įstatymą.
Vienos kainos įstatymo pavyzdys
Pasakykite, kad A rinka parduoda raštus už 100 JAV dolerių, o B rinka juos parduoda tik už 10 dolerių. Tai yra pagrįsta priežastis, kad investuotojai supirktų „B“ rinkos „raštus“ ir parduos juos pelnui „A“ rinkos pirkėjams, kurie nori mokėti didesnę kainą. Akivaizdu, kad tai negali vykti amžinai. Kadangi vis daugiau investuotojų parduoda į A rinką, konkurencija atsiras ir kainos bus sumažintos. Galiausiai vienos kainos įstatymas lemia, kad šios kainos bus subalansuotos rinkose. Galų gale, rinkų padėtis yra sąžiningesnė, subalansuota ir efektyvesnė.
Pirkimo galios pariteto teorija
Pirkimo galios pariteto teorija paprasčiausiai yra vienos kainos įstatymo galutinis rezultatas. Kai vienos kainos įstatymas veikia taip, kaip turėtų, pirkėjai turės tokią pačią perkamąją galią visose rinkose, nepriklausomai nuo valiutos ar valiutos kurso. Praktikoje vartotojai visose rinkose neturi absoliučios perkamosios galios pariteto. Tam yra daug priežasčių, tačiau jie dažniausiai virsta prieigai. Ne kiekvienas vartotojas turi prieigą prie pigių prekių ar tarptautinių prekių. Kai kurie pirkėjai turi ribotą prieigą prie prekių ir paslaugų, todėl realiame pasaulyje pirkėjų galios paritetą labai sunku pasiekti.
