Rytų Karibų valstybių organizacija (OECS) yra tarptautinė vyriausybinė organizacija, įkurta 1981 m., Siekiant sustiprinti teisinių ir žmogaus teisių apsaugą, gerą valdymą tarp šalių ir skatinti Rytų Karibų valstybių priklausomybę. Gamtinių nelaimių, tokių kaip uraganas, aplinkybėmis ji prisiima atsakomybę ir atsakomybę. Nuo 2011 m. OECS buvo devyni nariai: Antigva, Barbuda, Britų Mergelių salos, Sent Vinsentas, Grenadinai, Angilija, Sent Lusija, Montseratas ir Dominika. OECS sukūrimas ir egzistavimas buvo geras valstybių narių vystymosi kelias, nors jis turi ir trūkumų.
Valdymas
Labai svarbus OECS bruožas yra tai, kaip ji tampa atskaitinga valstybių narių piliečiams. OECS institucijos valdymo institucija buvo įsteigta OECS valstybių narių ir yra aukščiausias sprendimų priėmimo organas. OECS instituciją sudaro valstybių narių vyriausybių vadovai, skatinantys bendruomenės dalyvavimą ir valdymą. Ji užtikrina, kad valstybės narės turėtų galimybę dalyvauti tolesniame OECS vertinime.
Išorės santykiai
OECS integracija maksimaliai padidina naudą OECS teritorijose. OECS šalys turi vieningą prekybos politiką, kuri įtraukta į regioninę derybų mašiną Karibų jūros regiono (CARRICOM) lygiu. OECS integracija sukūrė regioninę reguliavimo sistemą ir stabilią finansinę sritį, kad paskatintų dalintis regioniniais projektais, pvz., Bendra bankininkystės ir finansų sektorių priežiūra. Ji taip pat pasiekė naudos iš techninių žinių kaupimo ir bendros valstybių narių finansų ir kapitalo rinkų plėtros.
Finansinis neramumas
Pasaulinė ekonomikos krizė paveikė daugelį skurdžių šalių, įskaitant mažas salų besivystančias Karibų jūros regiono valstybes. Po pavojingų 2007–2013 m. Pasaulinių ekonominių kliūčių OECS patyrė prastą ekonomikos augimą, vidutiniškai sudarė tik 0,4 proc. 2010 m. Todėl jų priklausomybė nuo turizmo perlaidų, glaudūs ekonominiai ryšiai, atvirumas visuotinei prekybai ir finansiniams srautams, kurie anksčiau buvo jų stipriosios pusės, palaipsniui tapo jų silpnybėmis ir pablogino jų pažeidžiamumą pasaulinės krizės perdavimui.
Stichinės nelaimės
OECS valstybės narės yra pažeidžiamos stichinių nelaimių atveju. Pasak Pasaulio banko, nuo 2010 m. OECS šalys buvo viena labiausiai pažeidžiamų pasaulio šalių pagal nelaimių skaičių vienam gyventojui ir vienam žemės plotui. Nuo 2008 m. OECS gebėjimą valdyti didėjančias nelaimes mažino riboti ištekliai, mažėjančios tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įplaukos, turizmo pajamos ir perlaidos visose OECS šalyse. Organizuotos struktūros ir politikos, kuria siekiama apriboti poveikį, trūkumas sukėlė OECS šalių smūgį.
