Verslo etikos išlaikymas yra vertas tikslas visoms tarptautinėms korporacijoms, bet ne visada įmanoma ar naudingas. Tarptautinio verslo realybė yra ta, kad šių savavališkų įsipareigojimų laikymasis turi didelių trūkumų. Daugeliu atvejų, laikydamiesi savarankiškai nustatyto verslo etikos standarto, įmonės gebėjimas gauti pelną trukdo, kai kiti yra mažiau linkę laikytis panašių neįgyvendinamų etinių įsipareigojimų.
Darbo užmokesčio etika
Nedaugelis vartotojų būtų pripažinę, kad 8 metų amžiaus žmonės, dirbantys 16 valandų dienoje, yra etiški. Ir vis dėlto keletas didelių tarptautinių korporacijų nepaiso šių klausimų, kad gamintų produktą žymiai mažesnėmis sąnaudomis. John M. Wage, knygos „Etikos tarptautiniam verslui“ autorius, aiškina, kad iškilusi problema kyla tada, kai užsienio vyriausybės neturi nustatyto minimalaus darbo užmokesčio. Tokiose situacijose įmonės gali sudaryti užsienio darbuotojams sutartis ir dirbti mažesniu nei pragyvenamo darbo užmokesčiu.
Korporacijos, norinčios išlaikyti stiprią verslo etiką, mokėdami vietinius, amerikiečių darbuotojus už didesnį atlyginimą už tą patį darbą, kurį užjūrio darbuotojas galėtų padaryti, kad mažiau susidurtų su dideliu trūkumu. Kadangi vartotojai paprastai vertina pigesnius produktus nei tuos, kurie nėra pagaminti „sweatshops“, įmonės, kurios priima sąžiningą darbo užmokestį, praranda per tuos, kurie to nedaro.
Kyšininkavimo ir riebalų išmokos
Kai kurios šalys, ypač Afrikos šalys, yra įpratusios gauti „riebalų mokėjimus“ kaip priemonę, kad biurokratinės užduotys būtų pasiektos per trumpesnį laiką arba kuriant vietos valdžios institucijas. Pavyzdžiui, 2009 m. „Harper's Magazine“ straipsnyje paaiškinama, kad Halliburtonas Nigerijos pareigūnams sumokėjo 180 mln. Nors JAV bendrovėms neleidžiama mokėti riebalų, tokiose situacijose, kaip Halliburtonas, bendrovė pasinaudojo savo mainais net ir išsprendus klausimą teisme. Taigi kitos bendrovės, kurios laikosi etikos taisyklių, yra nepalankioje padėtyje bendrovėms, kurios to nedaro.
Vykdytinumo nebuvimas
Kitas trūkumas, susijęs su etikos išlaikymu tarptautiniame versle, yra kitų bendrovių, pažeidžiančių taisykles, vykdymo trūkumas. Čadas Philipsas Brownas savo knygoje „Savęs stiprinimas: besivystančios šalys ir PPO ginčų sprendimas“ teigia, kad mažai lengvatiniai tarifai beveik neįmanomi. Todėl šalys, kurios ima didelę sumą už tam tikrą importą, kad apsaugotų savo vietos ekonomiką, susiduria su nedidelėmis pasekmėmis, nepaisant to, kad Pasaulio prekybos organizacija nurodė neteisėtą teisės aktą.
Potencialas ir svarstymas
Vartotojai daro didelę įtaką etiškam korporacijų elgesiui, ypač tarptautiniuose santykiuose. Pavyzdžiui, didelė sąžiningos prekybos kavos paklausa privertė daugelį didelių įmonių, tokių kaip „Starbucks“ ir „Pete's Coffee“, pasiūlyti ją kaip dalį savo meniu. Panašiai didėja ir medinių gaminių, kurie nėra kilę iš atogrąžų miškų, paklausa, o tai savo ruožtu skatina įmones naudoti atsinaujinančias, tvarias medžiagas, tokias kaip bambukas. Todėl vienas iš stipriausių tarptautinės verslo etikos veiksnių yra vartotojų ir jo įpročių įpročiai.
