Six Sigma yra populiari gamybos proceso tobulinimo metodika, kuri išplito į kitas sritis. Kai kurios bendrovės pasiekė didžiulę sėkmę, o kitos atsisakė metodikos arba nustatė, kad ji pernelyg didelė.
Remiantis duomenimis
„Six Sigma“ sprendimai priimami remiantis empiriniais įrodymais, o ne tik prielaidomis ir anekdotiniais įrodymais. Tai apima projekto poreikio nustatymą, sprendžiamos problemos priežasties nustatymą ir sprendimą dėl patobulinimų. Visais šiais atvejais reikia priimti sprendimus.
Įrodyta sėkmė
Pradedant nuo „Motorola“, daugelis didelių įmonių sėkmingai išleido „Six Sigma“ iniciatyvas ir skatino teigiamus pokyčius savo organizacijose. Rezultatai naudingi klientams, darbuotojams ir akcininkams.
Tvarūs sprendimai
DMAIC ir DMADV procesai yra specialiai sukurti tvariems sprendimams. DMAIC sistemoje patobulinimai procesui patvirtinami duomenimis, o visas etapas skirtas užtikrinti, kad nauda būtų išlaikyta. DMADV, kuris naudojamas kurti naujus produktus ir procesus, yra panašus.
Laikotarpis
Kaip sakoma: „Ar norite, kad jis būtų greitas, ar norite, kad jis teisus?“. Siekiant efektyviai naudoti „Six Sigma“ metodiką, projektui turi būti leidžiama daug laiko. Ji nesuteikia paprastų pataisų, o kartais dalyvaujantys žmonės gali būti nusivylę laiku, reikalingu sistemingai sekti tobulinimo modelį.
Mokymo reikalavimai
Tradiciniuose „Six Sigma“ diegimuose darbuotojai mokosi plačiai, kad taptų „Six Sigma“ projektų vadovais („Black Belts“ ir „Green Belts“) ir rėmėjais (čempionais ir proceso savininkais). Ypač „Black Belt“ vaidmeniui mokymas gali užtrukti kelias savaites ar ilgiau ir įvykti per keletą mėnesių. Tai neįmanoma kai kuriose aplinkose.
Įmonių dėmesys
Nors „Six Sigma“ principai, be abejo, gali būti taikomi mažoms įmonėms ir organizacijoms, tai pirmiausia yra galimybė didesnėms verslo organizacijoms. Didžioji dalis mokymo ir informacijos yra skirta šiam sektoriui. Dėl to kitoms grupėms sunku matyti naudą taikant metodiką.
