Dalis globalizacijos yra laisva prekyba, kur įmonės gali vykdyti verslą kitose šalyse be kvotų, tarifų ar kitų apribojimų. Šiandien dauguma šalių gali keistis prekėmis mažiausiomis sąnaudomis, o tai leidžia vyriausybėms ir įmonėms išplėsti savo veiklą. Tačiau kai kurios šalys vis dar praktikuoja prekybos protekcionizmą. Prekybos kliūčių idėja yra panaikinti užsienio pramonės konkurenciją ir suteikti daugiau pajamų vietos valdžiai.
Kliūtys atsiranda dėl didesnių išlaidų
Prekybos kliūtys lemia didesnes išlaidas tiek vartotojams, tiek įmonėms. Kaip gamintojas ar platintojas, jums gali tekti mokėti daugiau už prekes, reikalingas sklandžiai vykdyti verslą. Pavyzdžiui, jei parduodate elektroniką, importuoti nešiojamus kompiuterius ir fotoaparatus bus brangesni, nebent laikotės vietinių prekių ženklų. Todėl jums reikės padidinti kainas, kurias klientai turi sumokėti. Pavyzdžiui, siūlomi padidėję Kinijos importo tarifai 2018 m. Gali paskatinti aukštesnes kainas kitą kartą rinkoje, kad įsigytumėte kitą telefoną, planšetinį kompiuterį ar nešiojamąjį kompiuterį. Dėl tokių padidėjimų Nacionalinė mokesčių mokėtojų fondo sąjunga apskaičiavo, kad metinės JAV tarifų sąnaudos yra 41,65 mlrd.
Ribotas produktų siūlymas
Naudodamiesi laisva prekyba, klientai gali gauti daugiau produktų nei bet kada anksčiau, įskaitant aukštos klasės prekes, kurios kitaip nebuvo jų regione. Prekybos kliūčių įvedimas turi priešingą poveikį. Dabar importo sąnaudų padidėjimas reiškia ribotą produktų pasirinkimą. Pavyzdžiui, mažos įmonės negalės sau leisti sumokėti šių išlaidų, kad jos siūlytų mažiau prekių. Nepaisant to, besivystančiose šalyse, ypač Rytų ir Pietų Azijoje, importo ribojimas išlieka didelis. Daugelis vyriausybių nustatė prekybos apribojimus, kad rezervuotų vidaus pramonę ir apsaugotų ypatingus interesus. Ilgainiui ši praktika daro įtaką ekonomikos augimui ir mažina bendrą ekonominį efektyvumą.
Pajamų praradimas
Daugelis kompanijų savo pinigus atleidžia nuo tarptautinės prekybos. Pavyzdžiui, automobilių gamintojai parduoda automobilius užsienio rinkose. Prekybos kliūtys gali apriboti jų gebėjimą eksportuoti produktus, todėl prarandamos pajamos ir sumažėja pelnas. Didesniu mastu prekybos kliūtys daro įtaką ekonomikos augimui. Pavyzdžiui, besivystančiose šalyse, kurios negali eksportuoti prekių dėl didelių tarifų, prekybos kliūtys gali apriboti jų gebėjimą klestėti ir plėsti savo veiklą. Be to, jis turi tiesioginį poveikį darbo užmokesčiui ir tarptautiniams santykiams.
Mažiau darbo vietų
Šiandien daugelis organizacijų turi biurus ir gamyklas įvairiose pasaulio vietose, o tai leidžia jiems įdarbinti vietinius gyventojus ir mokėti didesnį atlyginimą, palyginti su šalies vidurkiu. Prekybos kliūtys riboja jų plėtrą ir daro įtaką darbo rinkai. Todėl besivystančiose šalyse gyvenantiems žmonėms bus mažiau darbo vietų.
Aukštesnė monopolio galia
Laisva prekyba skatina konkurenciją tarp skirtingų šalių, o tai verčia vietos įmones išlaikyti pagrįstą produktų kainų lygį. Prekybos kliūtys turi priešingą poveikį. Jos didina monopolinę galią ir riboja konkurenciją, leidžiančią gamintojams imti didesnes kainas. Be to, ribojant konkurenciją kyla infliacija, dėl kurios sumažėja vartotojų išlaidų galia. Tai taip pat gali slopinti naujoves, nes protekcionizmas nesudaro vilčių investuoti į technologinę pažangą. Kadangi yra mažiau paskatų teikti aukščiausios kokybės produktus, kokybė mažės.
