Yra įvairių federalinių ir valstybių įstatymų, kuriais siekiama apsaugoti įvairių organizacijų ir įmonių klientus ir darbuotojus. Įstatymai dėl neetiškos verslo praktikos griežtai draudžia įmonėms apgauti vartotojus ir manipuliuoti vartotojų rinka. Įstatymai dėl sutarčių pažeidimo griežtai įpareigoja abi šalis įvykdyti savo įsipareigojimus, pasirašytus ar sutartus. Nesilaikant tiek valstybės, tiek federalinių įstatymų, gali kilti tam tikrų pasekmių.
Clayton aktas
Kartu su Federalinės prekybos komisijos įstatymu buvo priimtas Clayton aktas, kuriuo siekiama sušvelninti antimonopolinių įstatymų kraštus ir nustatyti elgesį be įstatymų apsaugos. Pagal Clayton aktą bet kokia veikla ar veiksmai, kurie žymiai sumažina konkurencijos lygį arba sukuria monopolį rinkoje, laikomi neteisėta ar neetiška verslo praktika (žr. 1 nuorodą). Tai reiškia, kad monopolio kūrimas yra ne tik neteisėtas, bet ir inicijuoti veiksmus, kuriais puoselėjama tokia atmosfera ar rinkos būklė. Ekonomistai apskritai monopolį laiko nesveika aplinka visuomenei, išskyrus kelias sritis, pvz., Vyriausybės kontrolę ir teisėsaugą. Monopolija neleidžia atlikti palyginimų, o klientai gali gauti žemos kokybės produktus ir paslaugas.
Sukčiavimų statutas
Kaip ir įmonės ir skirtingos organizacijos yra uždraustos apgauti ir kontroliuoti vartotojus, keli federaliniai ir valstybiniai įstatymai taip pat griežtai reikalauja, kad skirtingos šalys laikytųsi savo pareigų ir „sandorio pabaigos“. geriausia visada turėti sutartį. Nors to nereikalaujama, dažnai yra saugiau viską išdėstyti raštu. Tai padeda padaryti įvykius veiksmingesnius. Nors sukčiavimo taisyklių statutas kiekvienoje valstybėje gali keistis ar pridėti arba iš dalies pakeisti nuostatas, jis paprastai reikalauja rašytinės sutarties dėl šių dalykų: sutartis, kuri trunka ilgiau nei metus, pažadas mokėti, nekilnojamojo turto pardavimas, nuosavybės nuoma, per metus, turto perleidimas ir sandoriai, viršijantys visą gyvenimą (žr. 2 nuorodą). Apgaulių statutas automatiškai negalioja, bet leidžia vienai šaliai ją „panaikinti“.
Teisės gynimo priemonės dėl sutarties pažeidimo
Ieškant bylos dėl sutarties pažeidimo svarbu, kad byla būtų pateikta pagal senaties terminą. Apribojimų terminas nustato maksimalų laikotarpį arba terminą, per kurį galima pateikti ieškinius ir ieškinius, pvz., Sutarties pažeidimą. Bylai nustatyti apribojimai priklauso nuo ieškinio rūšies, bylos rūšies ir su incidentu susijusių aplinkybių. Federalinis įstatymas leidžia skirtingų tipų teisių gynimo priemones, susijusias su sutarties pažeidimais (žr. 3 nuorodą). Tai apima: žalos atlyginimą, konkrečius rezultatus, tokius kaip sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymas arba nuostolių, patirtų dėl kontakto pažeidimo, kompensavimas ir atšaukimas bei restitucija.
