Tautos ekonomikos sėkmė ar nesėkmė gali labai paveikti vartotojų elgesį, pagrįstą įvairiais ekonominiais veiksniais. Jei ekonomika yra stipri, vartotojai turi didesnę perkamąją galią ir pinigai pumpuojami į klestinčią ekonomiką. Jei ekonomika kovoja, tiesa yra atvirkščiai. Kova su ekonomika veikia tokius veiksnius kaip užimtumas ir palūkanų normos, o žmonės gali prarasti vartotojų pasitikėjimą.
Pasiūla ir poreikis
Pasiūlos ir paklausos įstatymas rodo pasiūlos, paklausos ir kainų santykį. Kadangi paklausa kyla aukštyn, taip ir kainos. Šis ryšys pritraukia daugiau tiekėjų, o ne tik stabilizuoja kainas, bet ir palaiko sveiką vartotojų lygį. Pasiūla ir paklausa daro įtaką vartotojų elgsenai, nes jei produktas yra per brangus, vartotojų paklausa šiam produktui sumažės.
Palūkanų normos
Palūkanų normos svyravimai daro įtaką vartotojų išlaidoms, nes, kai kainos yra didelės, vartotojai mažiau linkę skolintis pinigų iš bankų, norėdami įsigyti didelių bilietų, pavyzdžiui, namą ar automobilį. Palūkanų normos nustato vartotojo perkamąją galią. Pavyzdžiui, jei individualus asmuo pasiskolino pinigus, kad įsigytų namą su reguliuojamu palūkanų hipotekos mokesčiu, kai šis kursas padidės, šis asmuo nebegalės sau leisti to namo.
Infliacija
Infliacijos padidėjimas reiškia kainų padidėjimą. Tai turi įtakos tam, ar vartotojas gali suteikti didesnę kainą. Infliacija tiesiogiai veikia dolerio vertę, nes, didėjant infliacijai, dolerio vertė mažėja, o taip pat ir vartotojų perkamoji galia. Infliacija ypač veikia vartotojų elgseną, kai darbo užmokestis nepadidėja, kad atitiktų kainų kilimą.
Nedarbas
Nedarbas daro įtaką vartotojų elgsenai, nes jei asmuo neturi nuolatinių pajamų, jo perkamoji galia gerokai sumažėja. Pasak „Trading Economics“, nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose nuo 2009 m. Spalio mėn. Iki 2009 m. Gruodžio mėn. Buvo didžiausias, nuo 1982 m. Lapkričio mėn. suteikti būsto hipoteką.
