Klinikinis interviu gali būti apibrėžiamas kaip kliento ar potencialaus darbuotojo vertinimo procesas, atskleidžiantis svarbią informaciją apie jo dabartinę būklę ar asmenybę. Jis dažniausiai naudojamas psichiatrijos ir kitose medicinos srityse, siekiant surinkti informaciją apie asmens praeities ir dabartines stipriąsias ir silpnąsias puses.
Nežodinių atsakymų vaidmuo klinikiniuose pokalbiuose
Klinikiniame pokalbyje naudojamas žodinis bendravimas. Tai yra vieno pokalbio sesija, kurioje medicinos ekspertas stengiasi suprasti paciento protą pateikdamas įvairius klausimus ir stebėdamas reakcijas. Šio tipo interviu pagrindinis dėmesys skiriamas neverbaliniam žodžiui. Interviu tikslumas yra respondento intonacija, kalbos greitis ar greitis, veido išraiškos, gestai ir poza. Tai, kartu su žodiniais atsakymais, leidžia interviatyvui užmegzti ryšį su tema, kad užmegztų gerus santykius.
Pagrindinės klinikinių interviu rūšys
Yra įvairių tipų klinikinių pokalbių, skirtų patenkinti specifinius įvairių pacientų poreikius. Psichikos būklės pokalbis įvertina kliento išvaizdą, nuotaiką, kalbą ir mintis, o atvejo istorijos interviu geriausia išsiaiškinti įvykius, kurie lemia dabartinę kliento būklę. Kiti interviu apima atranką, diagnostiką (klinikinę diagnozę), suvartojimą (norint nustatyti aplinkybes, susijusias su kliento prašymu gydyti) ir nutraukimo interviu. Daugeliu atvejų šių pokalbių tipų derinys gali būti naudojamas atsižvelgiant į pokalbio srautą, kad būtų užtikrintas lankstumas.
Pagrindiniai klinikinių interviu stiliai
Dažniausiai naudojamas metodas klinikiniuose pokalbiuose yra apklausos stilius, jungiantis atvirus ir uždarus klausimus. Tai yra tiesioginis būdas gauti atsakymus iš temos, ir naudoja paklausimus įvardžius, pvz., „Ką“, „kada“ ir „kaip“. Kiti stiliai apima parafrazavimą ir paaiškinimą, kad padėtų klientui geriau suprasti save. Tyla yra dar vienas klinikinių pokalbių metodas, leidžiantis klientui apsvarstyti klausimą ir pateikti tinkamiausią atsaką.
Svarbūs klinikinių interviu atlikimo įgūdžiai
Interviuojantysis turi turėti daug svarbių įgūdžių, kad galėtų atlikti sėkmingus klinikinius pokalbius.Pirmiausia turite turėti gerus bendravimo įgūdžius, o tai reiškia, kad galite užduoti aiškius ir paprastus klausimus, vengti žargono ir naudoti nepagrįstą kalbą. Jūs taip pat turėtumėte turėti gerus klausymo įgūdžius, kad galėtumėte išsiaiškinti tinkamą informaciją ir paskatinti pasitikėjimą klientu. Dėl tų pačių priežasčių apklausėjas turėtų parodyti, kad supranta kliento jausmus ir išraiškas.
