Žemę ir jos gamtos išteklius dalijasi daugiau nei 7 milijardai žmonių. JAV surašymo biuras numato, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2025 m. Padidės iki 8 mlrd., O didėjant gyventojų skaičiui, padidės ir gamtos išteklių paklausa. Nors kai kurie regionai yra labiau apgyvendinti nei kiti, pernelyg daug gyventojų turi poveikį aplinkai ir visiems, kurie ją dalijasi.
Išteklių trūkumas
XX a. Pasaulio gyventojų skaičius išaugo daugiau nei 4 mlrd. Nors kai kuriose pasaulio dalyse gyventojų skaičiaus augimo tempai mažėja, gyventojai toliau auga ir apmokestina gamtos išteklius. Didelio gyventojų skaičiaus augimo srityse iškastinis kuras, mediena, vanduo ir ariama žemė gali būti nepakankami dėl per didelio vartojimo ir degradacijos. Išteklių trūkumas turi keletą pasekmių, įskaitant priverstinę žmonių migraciją. Priešingai, išteklių trūkumas dažnai lemia technologines naujoves, kurios padeda efektyviau naudoti išteklius.
Kylančios kainos
Maisto, kuro ir energijos kainos didėja, kai gamtiniai ištekliai tampa vis retesni. Didėjantis gyventojų skaičius reiškia augantį išteklių poreikį. Jei paklausa pernelyg sparčiai didėja, dėl išteklių trūkumo ir dėl keleto priežasčių kainos pakyla. Nenaudojamų išteklių, įskaitant iškastinį kurą, negalima pakeisti, todėl kainos mažėja, kai mažėja pasiūla. Net atsinaujinantys ištekliai, įskaitant medieną, gali padidinti kainą, jei jie turi būti vežami ilgais atstumais, kad pasiektų teritorijas, kuriose gamtos ištekliai buvo išeikvoti.
Tarša ir klimato kaita
Žmonių energijos suvartojimas transportui, šilumai, maisto gamybai ir kitai veiklai sukuria oro, žemės ir vandens taršą. Daugiau žmonių reiškia didesnę taršą, kuri gali padidinti gamtos išteklių išeikvojimą. Pvz., Kai iškastinis kuras deginamas norint generuoti energiją, išsiskiria anglies dioksidas. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos sulaiko šilumą atmosferoje ir prisideda prie klimato kaitos - procesas, kuris daro įtaką oro sąlygoms, vandens ištekliams ir gyvūnų bei augalų išlikimui, daugelis priklauso nuo maisto šaltinių. Keletas pramoninių procesų taip pat išleidžia į orą ir vandenį kenksmingus chemikalus.
Vandens trūkumas
Kai kuriose sparčiai didėjančiose vietovėse, pvz., Afrikoje į pietus nuo Sacharos, nėra galimybės naudotis švariu vandeniu. Kai infrastruktūros plėtra negali neatsilikti nuo gyventojų skaičiaus augimo, gali atsirasti vandens trūkumo ir sanitarijos problemų. Beveik 1 mlrd. Žmonių neturi prieigos prie švaraus vandens, o daugiau nei du kartus daugiau žmonių neturi tualetų. (žr. nuorodą 6) Išmatų tarša yra pagrindinė ligos priežastis; su vandeniu susijusi liga kas 21 sekundę žudo vaiką. Žmonės, gyvenantys skurdžiuose, tankiai apgyvendintose vietovėse, dažnai praleidžia daugiau pinigų ir laiko prieiti prie švaraus vandens nei žmonės, gyvenantys išsivysčiusiose vietovėse.
