Įmonės saugo daug informacijos. Apsaugos pažeidimas įvyksta, kai įsibrovėlis, darbuotojas ar pašalietis praeina organizacijos saugumo priemones ir politiką, kad galėtų pasiekti duomenis. Toks saugumo pažeidimas gali pakenkti duomenims ir pakenkti žmonėms. Yra įvairių valstybės įstatymų, kuriuose reikalaujama, kad įmonės praneštų apie žmones, kuriems gali būti daromi saugumo pažeidimai.
Fizinio saugumo pažeidimas
Viena iš pažeidimo formų yra fizinio saugumo pažeidimas, kai įsibrovėlis pavogia fizinius duomenis, pvz., Failus ar įrangą, kurioje yra duomenys. Įsibrovėliai šiam tikslui gali pavogti kompiuterius, ypač nešiojamuosius kompiuterius. Įmonės turėtų stebėti prieigą prie savo turto, kad sumažintų tokius incidentus ir reikalautų darbuotojams užblokuoti savo nešiojamuosius kompiuterius, kai jie nenaudojami.
Elektroninio saugumo pažeidimas
Kita pažeidimo forma yra elektroninis saugumo pažeidimas, kai įsibrovėlis patenka į verslo sistemas, kad galėtų pasiekti slaptus duomenis. Įsibrovėlis įgyja tokią prieigą pasinaudodamas bet kokiais sistemos trūkumais, pvz., Netinkama ugniasienės apsauga. Taip gali atsitikti ir tuo atveju, jei organizacija neturi tinkamos slaptos informacijos slaptažodžio. Šis saugumo pažeidimas yra viena iš priežasčių, kodėl įmonės turėtų atlikti nuolatinius saugumo atnaujinimus.
Duomenų surinkimo saugumo pažeidimas
Duomenų surinkimas arba nuėmimas yra praktika, kai įsibrovėlis užfiksuoja ir įrašo duomenis magnetinės kortelės juostelėje, pavyzdžiui, kredito kortelėje. Ši saugumo pažeidimo forma padeda įsibrovėliams sukurti kredito ir debeto kortelių kopijas. Įsibrovėlis galėjo būti arba kliento kortelę tvarkančio prekybininko darbuotojas, arba jis gali būti išorinis įsibrovėlis. Išorinis įsibrovėlis galėtų prijungti prietaisą prie kortelių skaitytuvų ar bankomatų mašinų, kad būtų galima nugriauti informaciją.
Verslo atsakas
Įmonės turėtų būti atsargios dėl saugumo pažeidimų. Geriausia praktika, kurią įmonės turi laikytis, apima politiką, kuri padėtų spręsti bet kokius saugumo pažeidimų atvejus. Jie turėtų nustatyti, kokia informacija buvo pažeista, ir nuspręsti, kas yra atitinkamos reguliavimo institucijos, kurioms jos turėtų pranešti. Taip pat reikėtų pranešti apie paveiktus klientus.
