Renkant duomenis tyrimui, mokslininkai dažnai pasirenka naudoti klausimynus, nes jie yra ekonomiškai efektyvūs, efektyvūs laiko atžvilgiu ir juos lengva įvertinti objektyviai. Nepaisant šių privalumų, klausimynai turi daug trūkumų. Tokiu būdu mokslininkai dažnai pasirenka naudoti apklausos dalyvius už klausimynų, nes asmeniniai pokalbiai gali suteikti daugiau informacijos apie bandomojo dalyko atsakymus, tuo pačiu užtikrinant tokio paties pobūdžio statistinį tikslumą.
Nežodiniai duomenys
Interviu gali būti naudingiau nei klausimynai, nes jie leidžia tyrėjams rinkti neverbalinius duomenis. Pavyzdžiui, tyrėjai gali pamatyti, ar tam tikri klausimai kelia pokalbio temą, ar bandomasis subjektas stengiasi atsakyti į klausimą. Trumpai tariant, nežodiniai patarimai, pvz., Kontaktų su akimis trūkumas, nervingumas ar gynybinis postavimas, gali suteikti kontekstą apklausiamojo atsakymams. Šios rūšies informacija negali būti renkama iš raštiško klausimyno.
Tikslumas
Kadangi tiriamieji paprastai užpildo klausimynus be mokslininko ar testo vykdytojo pagalbos, sunku žinoti, ar apklaustasis supranta klausimus, kuriuos ji klausia. Tačiau, kai mokslininkas atlieka tiesioginį pokalbį, bandomasis subjektas gali paprašyti paaiškinimo, jei ji nesupranta klausimo. Be to, interviu davėjas gali paprašyti tolesnių klausimų, kad sukeltų išsamesnį atsakymą. Galiausiai tai sukelia išsamesnius ir išsamesnius duomenis.
Prieinamumas
Raštiški klausimynai nėra perspektyvus pasirinkimas tyrėjams, norintiems studijuoti mažus vaikus, neraštingus žmones ar asmenis, kurie yra silpnaregiai. Mokslininkas gali pašalinti šiuos logistikos apribojimus, atlikdamas interviu. Interviuose sumažėja bandomojo objekto nerimo lygis, todėl jis puikiai tinka jautriems dalykams.
Lankstumas
Pietų Karolinos universiteto profesorius Mathieu Deflem paaiškina, kad pokalbiai yra lankstesni nei klausimynai ir puikiai tinka studijoms, kuriose mokslinių tyrimų klausimas nėra gerai apibrėžtas. Kadangi „interviu yra pagrindinė tyrimo priemonė“, jis gali pareikšti naujus klausimus, kurie gali būti svarbūs tyrimui, kuris vyksta diskusijos su bandomuoju dalyku metu. Todėl interviu yra stipresnis įrankis nei klausimynai tyrėjams, norintiems ištirti temas apskritai.
