Skirtumai tarp nustatytų sumų ir sąnaudų bei statybos sutarčių

Turinys:

Anonim

Gyvenamieji ar komerciniai statybos projektai turi vieną bendrą dalyką: įvairovę. Laikas nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties pradžios dienos gali būti mėnesiai, jei ne metai. Dauguma rangovų turi sąlygas apsisaugoti nuo ilgesnio laikotarpio tarp sutarties sudarymo ir nutraukimo, nes medžiagų, darbo ir reguliavimo sąnaudos gali pasikeisti. Kita dažna problema yra kliento įvesti pakeitimai.

Nustatyta suma

Nustatyta suma, dar vadinama vienkartine sutartimi, perkelia visą atsakomybę už išlaidas iš užsakovo rangovui. Dėl šios priežasties, teikdama pasiūlymą, rangovas paprastai remiasi didele paklaida, kad atitiktų nenumatytas išlaidas. Daugumoje nustatytų sumų sutarčių rangovas taip pat sutinka su konkrečiu grafiku, valdymo ataskaitų sistema arba kokybės kontrolės programa. Jei rangovas siūlo mažą pasiūlymą laimėti pasiūlymą, jis gali prarasti pinigus dėl sutarties, nebent jis griežtai kontroliuoja laiką ir išlaidas. Kita vertus, aukštas pasiūlymas negali laimėti sutarties.

Sąnaudų pliuso sutarčių tipai

Sąnaudos ir sutartys - tai bandymas sušvelninti dalį atsakomybės už projekto išlaidas. Yra keletas sąnaudų ir sutarčių struktūrų tipų, įskaitant sąnaudų plius fiksuotą procentinę dalį, išlaidų pliuso fiksuotą mokestį ir sąnaudų bei kintamojo procentinio dydžio galimybes.

Išlaidų pakeitimas

Išlaidų plius fiksuota procentinė sutartis prisiima atsakomybę klientui ir retai naudojama, išskyrus atvejus, kai yra būtinybė skubiai susieti su būtinybe įrengti pastatą. Jis suteikia rangovui paskatos pritraukti projektą į biudžetą. Išlaidų pliuso fiksuoto mokesčio sutartis klientui prisiima atsakomybę už sąnaudas, bet taip pat pateikia rangovui paskatą greitai užbaigti projektą. Sutartyje, pagal kurią kainuoja plius kintamasis, sudaroma paskata rangovui tiksliai pasiūlyti darbą, nes jo procentinė dalis bus didesnė, jei darbas bus mažesnis už biudžetą ir jei darbas kainuos daugiau nei apskaičiuota.

Garantuota maksimali kaina

Garantuotos maksimalios išlaidos, vadinamos „G-Max“, yra alternatyvi sutarčių struktūra, kurią galima naudoti tik su gerai apibrėžtu projektu, kuriame klientas statybų metu daro nedaug arba visai nesikeičia. Atsakomybė pareikšti projektą į biudžetą ar žemiau biudžeto tenka rangovui, kuris apskaičiuoja maksimalią kainą, panašią į nustatytą sutarties sutartį. Bet kokie išlaidų sutaupymai kliento pasirinkimu gali būti suskirstyti į rangovą, tačiau tai priklauso nuo sutarties sutartų sąlygų.